- pabaida
- pabaidà sf. (3b) DŽ, pãbaida (1) Kv baidymas, grasinimas: Su pãbaida nieko neveiksi Slnt. Motriškųjų visa pãbaida – kriokalas Nt. Tenai atejo, idant žmones grumzdimais ir pãbaidomis savęsp pritrauktų DP31.
Dictionary of the Lithuanian Language.